Tęsdamas katechezę apie Krikšto sakramentą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie krikštu prasidedantį naują tikėjimo gyvenimą, apie krikštą kaip užgrūdinimą kovai su piktojo pagundomis, kurios tyko per visą gyvenimą.
„Krikštas yra „tikėjimo sakramentas“, nes per jį sakramentiniu būdu įžengiama į tikėjimo gyvenimą“, - pradėjo popiežius katechezę, cituodamas Katekizmą. Katechumenai išgyvena tą pačią patirtį, kurią išgyveno samarietė, sutikusi Jėzų prie šulinio, aklas gimęs, kuriam Jėzus atvėrė akis ar Lozorius, išėjęs iš kapo rūsio. Evangelijoje glūdi jėga, sugebanti perkeisti žmogų, kuris ją su tikėjimu priima, jėga, kuri vaduoja iš piktojo valdžios ir moko bei padeda tarnauti Viešpačiui. Tačiau, pridūrė popiežius Pranciškus, toks žmogaus asmeninis atsinaujinimas nėra vien individualus faktas. Katechumenas eina prie krikštyklos ne vienas, bet lydimas visos Bažnyčios maldos.
„Esame lydimi Bažnyčios maldos, - pakartojo Pranciškus. Bažnyčia meldžiasi už visus, už mus visus. Mes, Bažnyčia, meldžiamės už visus. Koks gražus dalykas – malda už kitus. Deja, dažnai būna, kad jei neturime kokių nors ypatingų poreikių, mes nesimeldžiame. Reikia melstis. Turime vienybėje su visa Bažnyčia melstis už kitus: „Viešpatie, meldžiuosi už tuos žmones, kuriems reikia tavo pagalbos, už tuos, kuriems stinga tikėjimo...“ Neužmirškime, kad Bažnyčia meldžiasi visada. Mes turime įsijungti į šią maldą ir melstis už visą Dievo tautą, už tuos, kam reikia mūsų maldų“.
Krikšto apeigose Bažnyčios maldą išreiškia kartu su kunigų visų kartojami egzorcizmo (piktosios dvasios išsižadėjimo) žodžiai, taip pat Visų Šventųjų litanija. Visa Bažnyčia meldžiasi, kad katechumenas būtų išvaduotas nuo visko, kas trukdo jo bendrystei su Kristumi. Taip pat ir kūdikio krikšto apeigose prašoma, kad Dievas išvaduotų iš gimtosios nuodėmės ir padarytų Šventosios Dvasios buveine.
„Krikštas, tai ne magiška formulė, bet Šventosios Dvasios Dovana, kurios dėka žmogus yra pajėgus kovoti su piktąją dvasia, tikėdamas, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo Sūnų, kad jis išvaduotų žmogų iš velnio valdžios ir iš tamsybių perkeltų į šviesos karalystę“. Iš patirties žinome, pridūrė popiežius, kad krikščioniškajame gyvenime visada susidursime su pagundomis, ypač su pagunda atsiskirti nuo Dievo, nuo jo valios, bendrystės su juo; visada grės pavojus susigundyti tuo, ką siūlo pasaulis. Ir būtent krikštas mus paruošia šiai kasdieninei gyvenimo kovai, duoda jai jėgų, padeda kovoti su velniu, kuris – sako šv. Petras – kaip riaumojantys liūtas nori mus praryti, nori mus sunaikinti.
Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius taip pat paminėjo dar vieną krikšto apeigų momentą – patepimą aliejumi. Senaisiais laikais imtynininkų kūnai būdavo įtrinami aliejumi. Aliejus persiskverbia į audinius, tonizuoja raumenis, taip pat padaro slidų odos paviršių, kad būtų lengviau išsprūsti iš varžovo glėbio. Šių savybių simboliką pirmieji krikščionys pritaikė krikšto apeigoms. Patepimas pašventintu aliejumi yra Kristaus suteikiamos galios kovoje su blogiu simbolis.
„Sunku kovoti su blogiu, sunkus išvengti piktojo apgavysčių, sunku atgauti jėgas po sekinančios kovos, bet turime žinoti, kad visas krikščioniškas gyvenimas yra nuolatinė kova, sakė Pranciškus. Turime taip pat atsiminti, kad nesame vieni, kad Motina Bažnyčia meldžiasi už savo vaikus, kad Krikštu gimę naujam gyvenimui jie nepasiduotų piktojo vilionėms, bet jas nugalėtų Kristaus Prisikėlimo galia. Prisikėlęs Kristus yra mūsų stiprybė. Jis nugalėjo šio pasaulio kunigaikštį, dėl to mes, tvirtai tikėdami, galime kartoti su Šv. Pauliumi: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina” (Fil 4,13)
